Špinatai – tai žalia, nekaloringa ir labai vertinga daržovė, kurioje gausu beveik visų žinomų vitaminų, mineralinių druskų, o ypač geležies. Špinatai gerina regėjimą bei teigiamai veikia virškinimo ir nervų sistemas, yra lengvai įsisavinami, todėl plačiai naudojami dietiniam ir vaikų maitinimui.
Špinatas yra viena ankstyviausių lapinių daržovių, kuri gerai auga net ir esant trumpos dienos sąlygomis. Vertingiausi yra jauni, nedideli ir neperaugę špinatų lapeliai.
Špinatų sėjos ypatumai
Norintiems šiais žalumynais mėgautis ištisus metus, špinatus rekomenduojama auginti ant palangių. Geriausiai tinka pietinėje, vakarinėje ar pietryčių pusėje esantys langai. Sėklas sėti geriausiai sausio arba vasario mėnesiais. Prieš sėjant sėklos sudedamos į šlapią skudurėlį ir pamerkiamos į silpną kalio permanganato tirpalą. Ištraukus palaukiama kol išbrinks. Tokiu būdu apdorotų sėklų daigai pasirodo 4-5 dienomis greičiau. Prieš dedant į dirvą, sėklas reikėtų apdžiovinti, kad nesuliptų. Patariama nesėti sėklų labai giliai ir labai tankiai. Geriausia sėti 2–4 cm gylyje ir kai viename kvadratiniame metre auga 20 – 30 špinatų sėklų.
Špinatai mėgsta derlingą, neutralaus rūgštingumo (5,5 pH) žemę. Geriausia sumaišyti humusą, velėną ir smėlį, santykiu 2 : 2 : 1. Šiems žalumynams idealiausia temperatūra 15 – 19 laipsnių šilumos. Špinatų daigai mėgsta drėgmę, tačiau reikia stebėti ir pasistengti jų neperlaistyti, nes pradės pūti. Patalpoje, kurioje auginami špinatai, oras turėtų būti šviežias ir gaivus ir vyrauti geras apšvietimas. Esant palankioms sąlygoms, šviežių špinatų derlių bus galima nuimti jau po 1 – 1,5 mėnesio.
Taigi, norėdami, kad pavasarį Jums nepritrūktų vitaminų ir mineralinių medžiagų bei nereikėtų vartoti sintetinių maisto papildų, jau žiemą galite pradėti ant palangių daiginti žalumynus, o paskui jais gardinti įvairius patiekalus.